- rizgus
- rizgùs, -ì adj. (4) NdŽ, DŽ1
1. vingiuotas, išraizgytas: Duobėtom, rizgiom gatvelėm skubiai nužingsniavau link savosios pastogės rš.
2. painus: Katalikų ceremonijos, kaip tamsta žinai, yra labai rizgios rš.
rizgù n.: Aplinkui rizgu, neaišku rš. rizgiai adv. KŽ. ║ sunkiai suprantamas, neaiškus, netaisyklingas: Jo kalba tokia rizgi, tokia nesklandi rš.3. DŽ žr. ryzgus 2: Jis truputį rizgus, bet geras rš. ║ barningas: Tokia rizgì boba Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.